Nepagražinta tiesa apie Kubą

VIeną gražią vasaros dieną, paskatinti artimųjų ir didelio noro vedini aplankyti ką nors ne Europoje, nuspredėme “kitą pavasarį” keliauti į Kubą. Atrodo, laiko kelionei planuoti daug, informacijos tikrai rasime internete iš jau keliavusiųjų atsiliepimų, tačiau viskas pasirodė ne taip paprasta, o dar įdomiau – nuvykus į Kubą, bet apie viską iš pradžių.

Svarbu paminėti, kad nepasinaudojome kelionių organizatorių siūlomais “viskas įskaičiuota” paketais, planavome patys. Kodėl? Visų pirma, “viskas įskaičiuota” pasiūlymai skirti norintiems tikro poilsio Atlanto vandenyno, Karibų jūros pakrantėje ar baseinuose, priklausomai nuo viešbučio vietos. Viešnagės metu tikrai galima paieškoti vietinių kelionės organizatorių siūlomų dienos kelionių į sostinę ar kitus žinomesnius Kubos miestelius, tačiau tai kainuos papildomai ir nepigiai. Jei pasyvesnis poilsis nevilioja, esate pažintinių kelionių šalininkai ir keliones planuojate patys, tolimesni pastebėjimai turėtų pagelbėti neišklysti iš tiesos kelio.

Planuojantiems kelionę savarankiškai palankiausia Kuboje lankytis kovo – balandžio mėnesiais, tačiau nereikėtų nusistatyti tikslios kelionės datos ir pirkti bilietus anksčiau nei 1 – 2 mėnesiai iki išvykos. Patys padarėme tokią klaidą, todėl vėliau tik apmaudžiai stebėjome praleistą ne vieną ir ne dvi galimybes lėktuvo bilietus įsigyti perpus pigiau. Radus super pasiūlymą, bilietas vienam į abi puses kainuotų apie 370 eur, ieškant optimalaus varianto sumokėtumėte apie 750 eur, o perkant iš anksto brangesnių, geresnių oro linijų bilietus – į Kubą nuvyktumėte ir grįžtumėte atgal už 900-1200 eur. /asmeniui.

Keliaujantiems į šią šalį būtina įsigyti vizas. Jas patogu užsisakyti internetu www.cubavisas.com. Apmokėjimas banko kortele, pinigų nenurašo iškart, o tik tada, kai užsakymas yra apdorojamas. Mūsų atveju užtruko apie 7 darbo dienas, atsiuntimas iš Didžiosios Britanijos dar apie 5 d.d. Patarimas vizas (kitaip – turisto kortelės) užsisakyti bent mėnuo iki kelionės ir nepagailėti kelių eurų už registruotą siuntą. Dviems asmenims su registruotu siuntimu vizos kainuos apie 65 eurus.

Taip pat būtina turėti kelionės draudimą, kurio kaina priklausys nuo laikotarpio kiek viešėsite, tačiau atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu tik kelios draudimo bendrovės gali pasiūlyti lietuvišką/anglišką draudimo variantą, kitos – tik lietuvišką jo versiją.

Privalomų skiepų vykstant į Kubą nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B. Tokių skiepų kaina apie 40-50 eur asmeniui. Reta įstaiga turi kombinuotą vakciną, tad norintiems laikytis rekomendacijų skiepais reikėtų pasirūpinti turint šiek tiek laiko iki kelionės.

Jei tik yra galimybė, nusipirkite vietas lėktuve, kad skrendant dviese sėdėtumėte atskirai ar su draugų kompanija – vienoje eilėje. Skrydis užtruks mažiausiai 9 -10 valandų, neaišku kokios rasės, autybės ir mentaliteto asmuo sėdės šalia. Teko matyti keistai arba tiesiog ignoruojant taisykles lėktuve beiselgiančių asmenų.

Pats didžiausias iššūkis dar prieš išvykstant – būsto Kuboje paieška. Nekalbėsime apie brangius viešbučius, nes jų rezervacijos sistema liko neišbandyta, kalbėsime apie nuomą pas gyventojus. Viešbučiai skirti turintiems dideles sumas pinigų, norintiems poilsinių atostogų be rūpesčių, o taip pat tokiems, kurie nori pamatyti savo įsivaizduojamą svajonių Kubą. Norint pamatyti tikrąją Kubą, pamatyti, kaip gyvena vietiniai, reikėtų nuomotis tik pas gyventojus.

Grįžtant prie būsto paieškos, jei įsivaizduojate, kad egzistuoja kas nors panašaus į booking.com, klystate. Yra daug puslapių, kuriuose legalūs bei nelegalūs būstų nuomotojai reklamuojasi chaotiškai. Norint rezervuoti nakvynę, tą galima padaryti keletu būdų: užpildant sunkiai suprantamą rezervacijos formą, rašant elektroninį laiška nurodytu adresu arba iš anksto sumokant užstatą sistemoje užpildžius datas bei įvedus mokėjimo kortelės duomenis.  Jeigu galvojate, kad pastarasis būdas yra patikimiausias, esate neteisūs, kokie buvome ir mes. Kodėl? O todėl, kad bet kuriuo iš išvardintų būdų užpildytos būsto rezervacijos yra patvirtinamos per 24 valandas, o pinigai įšaldomi iškart. Kadangi nėra bendros gyvenamojo ploto rezervacijų sistemos tarp jau minėtų gausybės puslapių, didelė tikimybė, kad rezervacijos nepatvirtins. Pinigai grįš į sąskaitą, tačiau per 10 darbo dienų, o ne iškart.

Todėl geriausia išsirinkus gyvenamą plotą rašyti elektroninį laišką ir laukti patvirtinimo. Turėtų kilti klausimas, o pagal ką jį rinktis? Svarbiausi aspektai: vieta, savininkas, švara, pusryčiai.

Laukite papildymo…

Veličkos druskų kasyklos

Jei lankysitės Krokuvoje, nepraleiskite progos aplankyti Veličkos druskų kasyklas. Tai – vienintelės druskos kasyklos pasaulyje, kurios veikė nepertraukiamai nuo viduramžių ir kuriose galima pamatyti kalnakasybos technologijų raidą.

Sunku įsivaizduoti visą kasyklos dydį: bendras tunelių ilgis viršija 300 kilometrų, o iškastos jos net 9 lygiais. Lankytojai, būtinai lydint gidui, kasyklose gali apžiūrėti 3 kilometrų turistinį maršrutą.

Norint patekti į kasyklas, reikės susimokėti apie 20 zlotų suaugusiajam ir apie 10 zlotų vaikui. Taip pat norint fotografuoti reikia papildomai nusipirkti tai leidžiantį lipduką už 10 zlotų. Į kasyklą lipsite 58 metrus žemyn 378 mediniais laiptais. Į tarpą tarp laiptų bijantiems uždarų patalpų geriau nežiūrėti 🙂

2011-10-18 Varsuva Krokuva (83)

Tik nulipus žemyn atsiveria gan erdvi patalpa – vadinamoji Danilovičiaus šachta. , kurioje įrengti kondicionieriai, apšvietimas – net nesijaučia, kad esama po žeme. Ši šachta naudota transportuoti druskai iš kitų šachtų. Koridoriai, jungiantys patalpas gan erdvūs ir patogūs vaikščioti.

2011-10-18 Varsuva Krokuva (89)

Keliaujant nuo vienos šachtos iki kitos, gidas įdomiai papasakos apie kiekvieną ekspoziciją pakeliui, apie druskos gavybai naudotus įrankius.

Tiesa, kasykloje vyrauja prieblanda, kokia puikiai matoma nuotraukose. Nepagalvojusiems apie fotoaparato stabilumo užtikrinimą, be blykstės fotografuoti nepavyks, nes kiekvienas krustelėjimas sulies nuotrauką. Na, o fotografuojant su blykste neatsiskleis tikrasis prieblandoje slypintis grožis.

Norintiems parsivežti fotografijų iš Veličkos druskos kasyklų, būtina vežtis fotoaparatą bei trikojį. Tikrai nepavyks kokybiškai fotografuoti mobiliaisias. Tuo labiau, daugumą ekspozicijų draudžiama fotografuoti su blykste, ją galima naudoti tuneliuose pakeliui iš šachtos į šachtą.

Galbūt atrodo keista, tačiau kasykloje rasite ne vieną koplyčią. Kalnakasių darbas – labai pavojingas, todėl darbininkai pasistatė vietą melstis ir tą darydavo kasryt prieš darbą. Taip pat gidas minėjo, kad kasyklose nuolat skambėdavo dainos…iš baimės likti amžiams po žeme! Tuo metu nelaimės ir darbininkų žūtys buvo ypač dažnas reiškinys.

Taip pat tikrai ne kiekvienoje druskų kasykloje rasite tiek suvenyrų parduotuvėlių ar net restoraną. Šiose – jų apstu. Taip pat kur ne kur sustatytos skirtingų akmenų ekspozicijos su paaiškinimais.

2011-10-18 Varsuva Krokuva (129) 2011-10-18 Varsuva Krokuva (131)

Ir atrodo, keliaujant nuo ekspozicijos prie ekspozicijos, pasigrožėjus koplyčiomis, paklausius labai įdomių gido pasakojimų, lyg ir nebebus kuo stebėtis. Patikėkite, bus! Judant dar vienu tuneliu, gidas sąmoningai nepasakojo, ką išvysime… Tiesa pasakius, nuo įspūdžio aikčiojome visi… prieš mus atsivėrė didžiulė salė su sietynais, kurioje, kaip vėliau paaiškinta, vyksta koncertai. Akustika joje – tobula, grožis – prikausto dėmesį bei atima žadą.

2011-10-18 Varsuva Krokuva (120) 2011-10-18 Varsuva Krokuva (119)

O dar labiau nustebome, kai sužinojome, kad laiptai, sietynai ir netgi muzikos instrumentai yra pagaminti iš druskos! Paklausus, ar yra kas nors ne iš druskos, gavome atsakymą, kad tikriausiai tik laidai elektrai ir elektriniai prietaisai 🙂

Nors šiose kasyklose lankytasi ne prieš vienus metus, įspūdis išliko didelis- lyg būta vakar… Būtinai ten nuvykite!

Žavioji Slovėnijos sostinė – Liubliana

Vieną gražią 2015 metų birželio savaitę atsirado galimybė aplankyti Slovėnijos sostinę Liublianą. Vykau ten į konkrečią vietą, į kursus, tad sąmoningai per daug neskaičiau ir nesidomėjau šiuo miestu. Žinojau tik keletą lakoniškų jau ten buvusių kolegų nuomonių: “mažas, jaukus miestelis”, “sostinė mažesnė už Kauną”, “keletas gatvių ir visa Liubliana” ir panašiai. 🙂

Dar skrendant lėktuvu per langus “pasitiko” kalnuotas reljefas, ryški žaluma pakalnėse persipinanti su uolėtomis, pilkomis viršukalnėmis ir žaismingi kalnų-pakalnių šešėliai persipinantys su saulės spinduliais. Iš tiesų, tokia vaiskią žalumą tik Lietuvoje iki šiol mačiau…

Išlipus iš lėktuvo nustebino itin mažas orouostas. Jau grįžtant iš šalies atgal teko įsitikinti: vos viena valgyklėlė, keletas suvenyrų/gėrimų parduotuvėlių laukiamajame, konkrečioms oro bendrovėms priklausantys stalai, prie kurių nėra darbuotojų, jei tą dieną ar konkrečiu laiku nevyksta būtent tos kompanijos skrydžiai, ir labai kukli duty free zona.

Bet nenukrypstant nuo temos, tik išėjus iš oro uosto labai patogus susisiekimas su sostine. Vadinamieji shuttle bus – mūsų mikriukų atitikmuo – kursuoja kas pusę valandos. Teko vykti su tatuiruota vairuotoja moterimi, kuri vairavo ne ką lėčiau nei vyras, lygiai taip pat vikriai krovė/iškrovė lagaminus. Mieste išleidžia keletoje vietų – centre ir prie autobusų stoties, na o šios paslaugos kaina visai padori – tik 8 eur. Atitinkamai taksi kainuoja apie 40 eurų.

Atvykus į Liublianą, einant link viešbučio centre, tikrai nustebino šio miesto jaukumas: mažas, kompaktiškas, vos kelios pagrindinės gatvės – visiškai neklaidu. Ir, kaip vėliau teko įsitikinti, šiame mieste begalė tiltų tiltelių, apie keletą iš jų gidas papasakojo unikalių istorijų, bet apie viską iš eilės. 🙂

Miestas turi vieną pagrindinę aikšte, iš kurios galima matyti Liublianos pasididžiavimą, miesto simbolį – XVa. statytą pilį.

Liublianos pilis

Į pilį patekti galima keliais būdais: pėstiesiems skirtu taku, turistų traukinuku arba funikulieriumi. Bet tikrai nepasigailėsite,jei tik kojos leidžia lipti gan stačiais takais, pasirinkę kelionę pėsčiomis, nes pakeliui atsiveria properšos tarp medžių su nuostabiais miesto vaizdais.

Pačioje pilyje labiausiai nustebino, kad įėjimas yra nemokamas. Laisvai galima apžiūrinėti tiek vidinį pilies kiemelį, tiek ekspozicijas ar bokštus. Netgi dauguma parodų pilyje būna nemokamos. Tiesa, pilies kiemelyje įsikūrusiose kavinėse užkandžiauti gana brangu.