Nepagražinta tiesa apie Kubą

2016-04-13-5-diena-naujamiestis-42

Vieną gražią vasaros dieną, paskatinti artimųjų ir didelio noro vedini aplankyti ką nors ne Europoje, nuspredėme „kitą pavasarį“ keliauti į Kubą. Atrodo, laiko kelionei planuoti daug, informacijos tikrai rasime internete iš jau keliavusiųjų atsiliepimų, tačiau viskas pasirodė ne taip paprasta, o dar įdomiau – nuvykus į Kubą, bet apie viską iš pradžių.

Svarbu paminėti, kad nepasinaudojome kelionių organizatorių siūlomais „viskas įskaičiuota“ paketais, planavome patys. Kodėl? Visų pirma, „viskas įskaičiuota“ pasiūlymai skirti norintiems tikro poilsio Atlanto vandenyno, Karibų jūros pakrantėje ar baseinuose, priklausomai nuo viešbučio vietos. Viešnagės metu tikrai galima paieškoti vietinių kelionės organizatorių siūlomų dienos kelionių į sostinę ar kitus žinomesnius Kubos miestelius, tačiau tai kainuos papildomai ir nepigiai. Jei pasyvesnis poilsis nevilioja, esate pažintinių kelionių šalininkai ir keliones planuojate patys, tolimesni pastebėjimai turėtų pagelbėti neišklysti iš tiesos kelio.

Planuojantiems kelionę savarankiškai palankiausia Kuboje lankytis kovo – balandžio mėnesiais, tačiau nereikėtų nusistatyti tikslios kelionės datos ir pirkti bilietus anksčiau nei 1 – 2 mėnesiai iki išvykos. Patys padarėme tokią klaidą, todėl vėliau tik apmaudžiai stebėjome praleistą ne vieną ir ne dvi galimybes lėktuvo bilietus įsigyti perpus pigiau. Radus super pasiūlymą, bilietas vienam į abi puses kainuotų apie 370 eur, ieškant optimalaus varianto sumokėtumėte apie 750 eur, o perkant iš anksto brangesnių, geresnių oro linijų bilietus – į Kubą nuvyktumėte ir grįžtumėte atgal už 900-1200 eur. /asmeniui.
Patariame ieškoti skrydžio patiems, o ne per turizmo agentūras, tam tinkamas puslapis pvz. skypicker.com.

Keliaujantiems į šią šalį būtina įsigyti vizas. Jas patogu užsisakyti internetu www.cubavisas.com. Apmokėjimas banko kortele, pinigų nenurašo iškart, o tik tada, kai užsakymas yra apdorojamas. Mūsų atveju užtruko apie 7 darbo dienas, atsiuntimas iš Didžiosios Britanijos dar apie 5 d.d. Patarimas vizas (kitaip – turisto kortelės) užsisakyti bent mėnuo iki kelionės ir nepagailėti kelių eurų už registruotą siuntą. Dviems asmenims su registruotu siuntimu vizos kainuos apie 65 eurus.

Taip pat būtina turėti kelionės draudimą, kurio kaina priklausys nuo laikotarpio kiek viešėsite, tačiau atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu tik kelios draudimo bendrovės gali pasiūlyti lietuvišką/anglišką draudimo variantą, kitos – tik lietuvišką jo versiją.

Privalomų skiepų vykstant į Kubą nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B. Tokių skiepų kaina apie 40-50 eur asmeniui. Reta įstaiga turi kombinuotą vakciną, tad norintiems laikytis rekomendacijų skiepais reikėtų pasirūpinti turint šiek tiek laiko iki kelionės.

Jei tik yra galimybė, nusipirkite vietas lėktuve, kad skrendant dviese sėdėtumėte atskirai ar su draugų kompanija – vienoje eilėje. Skrydis užtruks mažiausiai 9 -10 valandų, neaišku kokios rasės, tautybės ir mentaliteto asmuo sėdės šalia. Teko matyti keistai arba tiesiog ignoruojant taisykles lėktuve beiselgiančių asmenų.
Mes skridome iš Madrido, todėl tik skrydžio pradžioje matėme vaizdus su žemynu bei pakrante, o toliau – neaprėpiamas Atlanto vandenynas. SKrydžiui besibaigiant patariame apsidairyti pro langus, praskrisite pro nedidelį Nassau bei kitas salas. Vaizdai – neeiliniai.
2016-04-08 pakeliui i Kuba

TIk atskridus į Havanos orouostą, lauks gausa procedūrų, tikrinimų bei ilgas, kantrybės reikalaujantis bagažo laukimas. Antroji gyva eilė pasitiks prie valiutos keityklos. Rekomenduojame išsikeisti tiek turistams skirtų „convertible pesos“ – CUC, tiek vietinių pesų – CUP. Vizualiai jie labai panašūs, skiriasi tik užrašas ant jų, tad pasigilinkite. Turistų valiuta CUC yra 24 kartus vertingesnė už vietiniams skirtą ir visos viešnagės metu kubiečiai bandys išvilioti vertingesnę valiutą. Reikia tam nusiteikti.

Pats didžiausias iššūkis dar prieš išvykstant – būsto Kuboje paieška. Nekalbėsime apie brangius viešbučius, nes jų rezervacijos sistema liko neišbandyta, kalbėsime apie nuomą pas gyventojus. Viešbučiai skirti turintiems dideles sumas pinigų, norintiems poilsinių atostogų be rūpesčių, o taip pat tokiems, kurie nori pamatyti savo įsivaizduojamą svajonių Kubą. Norint pažinti tikrąją Kubą, pamatyti, kaip gyvena vietiniai, reikėtų būstą (casa particular) nuomotis tik pas gyventojus.

Grįžtant prie būsto paieškos, jei įsivaizduojate, kad egzistuoja kas nors panašaus į booking.com, klystate. Yra daug puslapių, kuriuose legalūs bei nelegalūs būstų nuomotojai reklamuojasi chaotiškai. Norint rezervuoti nakvynę, tą galima padaryti keletu būdų: užpildant sunkiai suprantamą rezervacijos formą, rašant elektroninį laiška nurodytu adresu arba iš anksto sumokant užstatą sistemoje užpildžius datas bei įvedus mokėjimo kortelės duomenis. Jeigu galvojate, kad pastarasis būdas yra patikimiausias, esate neteisūs, kokie buvome ir mes. Kodėl? O todėl, kad bet kuriuo iš išvardintų būdų užpildytos būsto rezervacijos yra patvirtinamos per 24 valandas, o pinigai įšaldomi iškart. Kadangi nėra bendros gyvenamojo ploto rezervacijų sistemos tarp jau minėtų gausybės puslapių, didelė tikimybė, kad rezervacijos nepatvirtins. Pinigai grįš į sąskaitą, tačiau per 10 darbo dienų, o ne iškart.

Todėl geriausia išsirinkus gyvenamą plotą rašyti elektroninį laišką ir laukti patvirtinimo. Turėtų kilti klausimas, o pagal ką jį rinktis? Svarbiausi aspektai: vieta, savininkas, švara, pusryčiai.

Būsto ieškojome forumuose perskaitę nuomones, kuriuos maždaug tokios: centre triukšminga, ieškoti toliau nuo jo, kad būtų ramiau. O realybėje triukšminga yra visur, nes kubiečių namai be garso izoliacijos, pusiau kiaurais langais bei durimis. Skirtumas toks, kad kiekvieną dieną didelių atstumų pėsčiomis iki centro nevaikščiosi, susisiekimas prastas ir turistui neprognozuojamai kainuojantis. Tarkime, taksi už 18 kilometrų į oro uostą kainuos 30 CUC, o už 6 kilometrus gali paprašyti ir 20 CUC. Kitą dieną ar važiuojant kitu transportu, didelė tikimybė, mokėsite visai kitokias kainas. Iš tiesų, pinigų sistema Kuboje bei taksi verti atskiros pastraipos šiek tiek vėliau.
Havanoje yra nuostabi pakrantė palei Atlanto vandenyna „Malecon“. Išsinuomavus būstą su vaizdu į ją, tereikės savižudiškai pereiti 6 eismo juostų kelią ir galėsit kas vakarą pasitikti saulėlydį.
saulelydis zymiajame Malekone lietuviu akimis
Iš tiesu, sostinėje perėjas matėme tik pačiam senamiesčio centre ir dalyje naujamiesčio. Pėstieji – tarsi neegzistuojantys eismo dalyviai. Pvz, bandant pereiti jau minėtą 8 eismo juostų kelią, reikia laukti momento, kol iš abiejų pusių nebus automobilių. Jie lekia greitai o sustojus ties viduriu kelio, lyg specialiai suka vairą link žmogaus ir nedraugiškai gasdina.

Dabar apie keletą, atrodo, smulkmenų, kurios Kuboje yra aukso vertės. Visų pirma, jums labai pasisektų, jei savininkas kalbėtų angliškai. Jeigu tik randate tokį nuomos variantą, būtinai pasinaudokite. Gausite ne tik neįkainojamų patarimų, tačiau galėsite pasidomėti vietinių kultūra, ko mes, deja, nepadarėme dėl jau minėtos priežasties: beveik niekas šioje saloje nekalba angliškai…
Ne mažiau svarbu būstą nuomotis su pusryčiais. Už 1 asmenį sumokėsite 3 CUC, už du – 5 CUC. Pusryčiai kasdien bus vienodi, tačiau užteks pasisotinti pusdieniui. Jau minėta, kad normalaus ir mums įprasto maisto Kuboje rasti neįmanoma..arba labai labai brangu.
Ir dar, nuomojantis pas vietinius „casa particular“, neieškokite privatumo. Turistams nuomojami kambariai jų gyvenamosiose erdvėse, tad svetainė bus bendra su kitais nuomotojais ir kartu gyventojais.

Vietinių namuose paprastai švaru kiek tai įmanoma. Neverta tikėtis nieko panašaus, prie ko įpratę Europoje. Greičiau kažko tokio, ką rastume senuose, neremontuotuose daugiabučiuose.

Kalbant apie jau minėtus taksi, šiuo „verslu“ verčiasi visi, kas tik gali. Tiek legaliai, tiek nelegaliai. Tvarkingų, su atspausdinta „taksi“ kortele bei iškvietimo numeriu ant šono automobilių sostinėje vos keletas. Visi kiti – savarankiški vežėjai, netgi be jokių skiriamųjų ženklų arba paprasai ant popieriaus ranka „taxi“ parašyti užrašu.
Egzistuoja ir vietinių taksi, kuriais jau vežant pirmuosius įsėdusius pakeliui paimama tiek žmonių, kiek tik telpa. Prieš sankryžą vairuotojas ranka parodo į kurią pusę suks, arba laukiantys taksi rankų gestais rodo į kurią pusę jiems reikia važiuoti. Iki galo šios sudėtingos taksi paslaugų teikimo „sistemos“ taip ir neišsiaiškinome, tik stebėjomės vietinių meistriškumu iš keleto automobilių sulipdyti vieną bei gebėjimu vairuoti praktiškai nebevažiuojančius automobilius…
Verta paminėti, kad nesivargintumėte ieškoti taksi kainų. Viena, jos turistams daug didesnės nei vietiniams, o antra – geriausia derėtis prieš sėdant į taksi. Dar geriau – sumokėti tik įlipus, nes nuvažiavus į vietą kaina gali pasikeisti… Žinoma, 100 procentų garantijos būti nuvežtiems į reikiamą vietą taip pat nėra… Čia Kuba. Viena aišku – naudotis taksi Havanoje yra brangu.
Kuba Havana taksi

Dar vienas įdomus atradimas – stereotipų neatitinkantis senamiestis bei naujamiestis. Tris dienas skersai išilgai vaikščiojome po senamiestį, kaip po gražiausią Havanos vietą, kartu stebėdamiesi nemaloniu kvapu, netvarka, apgriuvusiais pastatais, o ketvirtą – nusprendėme pasižvalgyti po naujamiestį. Ir likome nustebinti: daug erdvesnės gatvės, tvarkingesni tiek žmonės, tiek pastatai bei aplinka apie juos, brangesni automobiliai… susidarė įspūdis, kad kubiečiai turistams nori parodyti, kokie jie vargšai, o atokiau nuo lankomiausių vietų visai neblogai įsikūrę.Havanos centrinėje dalyje pastebimas didelis atotrūkis tarp pasiturinčiųjų ir vargšų, nors visi gyvena kaimynystėje. Šalia senamiesčio daug lūšnynų, Vedado jų daug mažiau. O  nuotraukoje – tipinė senamiesčio gatvė. Gražesnių bei tvarkingesnių vos keletas.

Tipine Havana senamiescio gatve Kubos senamiescio pastatai
Beje, niekur kitur kolkas neteko matyti, kad aprangos spalva turėtų tiek įtakos statuso išraiškai. Kadangi Kuboje vanduo gelsvas, oras įkaitęs, itin sunku išlaikyti švarius baltus rūbus, tad jais apsirengusieji, jaučias, vietinių akimis palydimi su pagarba bei baime. Ir apskritai, kalbant apie aprangą, žmonės tikrai gražiai ir tvarkingai rengiasi, netgi puošniai. Dėmesio aprangai bei stiliui skiria daugiau nei dauguma europiečių, stengiasi neatsilikti nuo amerikietiškos mados. Dominuoja prekės iš Kinijos – ypač populiaru „Nike“, „Adidas“ ir kitų žinomų prekės ženklų padirbiniai, „auksinės“ grandinėlės bei laikrodžiai.

Įpratusiems laisvalaikį leisti naršant internete, Kuboje būtų itin sudėtinga. Čia egzistuoja išankstinės riboto naudojimosi laiko kortelės su prisijungimo duomenimis, kuriuos randi nutrynus apsauginį sluoksnį. Tokia kortelė kainuoja 3 CUC, naršymo laikas – 1 valanda. Oficialios vietos, kur tokių kortelių galima nusipirkti, dažnai uždarytos arba prie jų neįsivaizduojamo ilgio eilės, todėl bent mes pirkome pas platintojus tiesiog gatvėje. Lengviausiai randami jie Obispo šalia suvenyrų turgelio, sedi ant šaligatvio rankoje laikydami ivairias telekomunikacijų korteles.
Įdomesnė dalis – rasti vietą, kur yra interneto ryšys. Vadinamieji „hotspot“ išsidėstę keliolikoje miesto vietų, prie viešbučių, parkuose. Rasti minėtas vietas nėra sudėtinga, kadangi iš toli matosi palanges bei suoliukus okupavę, į ragelius nosis nuleidę piliečiai. Tiesa, interneto ryšys labai silpnas, dažniausiai prie jo prisijungus naudotis sunkiai įmanoma, o atsijungus bei pasilikus keliolika minučių kitam kartui, jos stebuklingai išnyksta…
Priešingai nei neišvystytas mobilus/interneto ryšys, patys telefono aparatai pas daugumą gyventojų, ypač paauglių, naujausių žinomų modelių.

Išnaršę Havana senamiestį bei naujamiestį, keltu persikėlėme į Casa Blanca. Kelte, kaip ir daugumoje kitų vietų Havanoje, iš turisto už perkėlimo paslaugą prašoma 24 kartus brangiau: vietinis moka 1 CUP, o turistas – 1 CUC. Ginčai ir derybos renkančiuosius pinigus tik suerzins: vietoje nuolaidos greičiau būsite paprašyti eiti savo keliais, tad geriau šioje vietoje nesiderėti.

Lyginant su senamiesčiu, Casa Blancoje buvo švaru ir tvarkinga: suremontuoti namai, nemažas karo muziejus su nupjauta žolyte, postuose budinčiais kareiviais bei visai padoriais eksponatais. . Pasidomėjus šiuo rajonu paaiškėjo, kad jau 1763 metais čia gyveno jūrininkai, karo inžinieriai ir prekybinius laivus remontuojantys darbininkai, įkurta keletas dirbtuvių. Praėjus keletai amžių, ši vieta išliko aktyvesniu centru, kuriame be minėto muziejaus yra keletas įmonių buveinių, turistų traukos centras – Castillo del Morro – gynybinė tvirtovė su švyturiu, taip pat nedideli, privatūs būstai.
Iš Casa Blanca yra galimybė traukiniu nuvykti į Hershey ar Matanzas. Traukiniu, jei jį taip galima pavadinti, vyksta tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai – tokie kaip mes. Pats traukinys labiau priminė apleistą, apibraižytą metalo gabalą su neužsiveriančiais langais.
2016-04-10 antroji diena pakeliui i Casa Blanca ir atgal (18)
Jau išvažiuojant link antrosios stotelės, bėgius beveik visiškai užgožę krūmynai, sąžalynai braukė abu traukinio šonus, šakos lindo pro langus, vietiniai vaikai pramogaudami kaišiojo pro juos galvas, rankas… o pats traukinys gerokai siūbavo ir cypė. Sąlyginai įdomi pramoga, kurios greitai neliks dėl avarinės būklės bėgių. Jei tikitės važiuodami pasidairyti, tada geriau negaišti laikošiai „pramogai“. Traukinio tvarkaraščius rasite nuotraukoje.
Hershey_train_schedule

Labai keista, tačiau pačioje Havanoje gamtoje beveik nėra gyvybės. Neskraido musės, neropoja vabalai, nečiulba paukščiai. Taip pat sakoma, kad Havana – fontanų miestas tačiaujų veikiančių nepastebėjome, tik apgriuvusius, neveikiančius.

Kalbant apie kainas ir derybas, prieš vykstant į kelionę jomis naudinga pasidomėti. Pavyzdžiui, už maistą turguje ar vietinių „langeliuose“ jokiu būdu nemokėkite turistų pinigais – CUC, tik vietine valiuta.

O turistams skirtose kavinėse, žinoma, visos kainos turistine valiuta. Atsargiai su turistams skirtomis kavinėmis, kur nėra nurodytų kainų. Tai reiškia, kad pardavėjas paprašys iš jūsų kiek jam patinka ir už tą pačią kelias dienas iš eilės perkamą prekę mokėsite labai skirtingai. Mums taip ir nutiko.
Netgi valstybinėse parduotuvėse būkite atsargūs. Kasos kvitai čia neduodami, nebent paprašysite. O jame bent mes pamatėme papildomai įskaičiuotas kelias prekes už nedidelę sumą. Ginčytis, žinoma, prasmės nėra.
Parduotuvių pasirinkimas ypač skurdus, o ir esančiose pasitinka pustuštės lentynos ar itin siauras prekių asortimentas. Pripratę prie prekių pasirinkimo gausos Europoje, Kuboje gyvenome pusbadžiu. Taip pat čia labai brangus geriamasis vanduo. Vienos iš parduotuvių lentyną matote nuotraukoje.
Parduotuvės lentyna Kuboje

Verta žinoti, kad Havanoje turizmo informacijos centrai, interneto „taškai“ yra didesni viešbučiai. Juose įmanoma gauti nesudėtingų žemėlapių, nusipirkti cigarų, užsisakyti dienos išvyką/pramogą. Tiesa, angliškai sunkiai susikalbėsite, katalogai pramogų užsakymui tik ispanų kalba, o reklamos apie teikiamus kelionių paketus nėra, tad verta tuo pasirūpinti iš anksto internetu dar tik planuojantis apsilankymą Kuboje.

Internete apstu informacijos apie kubietišką muziką, cigarus, tačiau nuvykus į šalį teko nusivilti. Kubiečiai cigarų nerūko, jie skirti turistams. Kubiečiai rūko cigaretes, kurios, beje, kokybiškos netgi pigiausios. Patariame tiesiog pardavimo vietoje atkreipti dėmesį, kurias perka vietiniai, tokias ir pabandyti.

Atskira kalba apie romą, alų bei „Mojito“ kokteilius. Romo „Havana club“ yra keletas rūšių, tikrai pigiai. Kubiečiai gurkšnoja pigiausią, iš tokio gaminami ir tikrieji „Mojito“ kokteiliai. Tačiau europiečiams vertėtų išbandyti ne pačius pigiausius romo gėrimo variantus. Populiariausias alus Kuboje – Bucanero ir Cristal. Pirmasis – atvežtinė prekė iš Dominikos, tvirtesnio skonio, na o Cristal – lengvesnis, kubiečių itin mėgstamas. Trečias pagal populiarumą – gvatemalietiškas alus „Presidente“.  Įdomiausia, kad parduotuvėse „Cristal“ galima įsigyti tik skardinėmis, o geresnio skonio alumi – buteliuose – prekiaujama kavinėse. Vietiniams, aišku, ši nerašyta taisyklė negalioja.
Norint parsivežti romo į Europą (Ispaniją mūsų atveju), jo kiekis negali viršyti 2 litrų. Na, o lauktuvių ir suvenyrų pasirinkimas tikrai didelis, jie įdomūs, pigūs, neretai autentiški. Žinoma, juos teks atrasti tarp kinietiškų prekių.

Kubietiskas Mojito Bucanero alus Kuboje

Na, o pabaigai liko keli žodžiai apie išgirtąjį Varadero paplūdimį. Atlanto vandenynas – šaltas, bangos – stiprios ir į krantą atsimuša sumišusios su dumblu, pakeliui į paplūdimį teks įveikti varnalėšas, kurios kimba net į batus, taip pat aštrius apdžiuvusius palmių lapus. Taip pat pamiršti apie bet kokias persirengimo kabinas, šiukšliadėžes, o ką kalbėti apie WC ar šaltus gėrimus… Autobusai iš Havanos į Varadero vyksta kas keletą valandų, geriausia iš anksto nusipirkti bilietus internete Viazul.com tinklapyje, kadangi vietoje, stotyje, dažnai girdėjosi bilietų pardavėjų teiginiai apie visus parduotus bilietus į autobusus geriausiais laikais. Patys autobusai apynauji kinietiški, su oro kondicionieriais, kurie veikia visu pajėgumu. Bilietas į vieną pusę asmeniui kainuoja apie 10 CUC. Tik ar verta?
Varadero autobusu stotyje

Bet kuriuo atveju linkime kelionę į šią salą planuoti patiems! Kubą verta aplankyti norintiems pamatyti visiškai kitokią kultūrą ir įsitikinti kaip gerai mes gyvename Europoje.

Geros apgyvendinimo įstaigos Havanos regione.

Share